kaip neateina nušvitimai

kai sėdėdama ant priešais esančios sofos girdi dalykus, kurių neįstengi suprasti, šiek tiek suka skrandį ir labai liūdna. ir tarsi nori apkabinti, rodos, labai reikia apkabinti, sustingsti, o žmogaus, kurį manei visai neblogai pažįstanti, kontūrai liejas ir maišosi

kad ir kiek užsiimtum stebėjimais,
savo, artimų ar pažįstamų esamų/buvusių/(ne)išsipildžiusių santykių nagrinėjimais,
kiekvienas ne tu slepia bent kelias neįmenamas mįsles

visi savų vėjų apsėsti